išmesdinti

išmẽsdinti 1. cur. išmesti 1: Ar nori mus iš vežimo išmesdinti? I.Simon. Kūną išmesdino paukščiams sulesti I. 2. cur. išmesti 5: Katras tave ir tavo kūdikį iš namų išmesdino? rš. 3. tr. pasirūpinti, kad būtų nuleistas (į vandenį): Savo tinklą išmesdinusi Ns1847,2. 4. tr. Žvr, Ll, Pgr elgtis taip, kad ne laiku atsivestų, turėtų (apie gyvulius): Važiuok pamažu, kad neišmẽsdintum kumelės Rs. Negainiok taip karvės, dar išmesdinsi Kv. 5. refl. ne laiku atsivesti: Karvė galia išsimẽsdyt, jei snukį susimuš Jrb. \ mesdinti; įmesdinti; išmesdinti; sumesdinti